Seime kelią skinasi idėja dėl 40 tūkst. trečiųjų šalių darbuotojų kvotos

kvotosLietuva ketina nustatyti nuolatinę 40 tūkst. metinę kvotą trečiųjų šalių darbuotojams. Tokia pat ji buvo ir pernai.

Įsidarbinti norėsiantys užsieniečiai privalėtų turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokioms Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisoms: už balsavo 100 parlamentarų, prieš nebuvo, o susilaikė trys. Galutinai dėl pataisų bus balsuojama kitą dieną.

Vyriausybė – už paskatas, kad vadovėmis dirbtų daugiau moterų

paskatasVyriausybė trečiadienį pritarė, kad iki 2026 metų liepos akcijų biržoje kotiruojamose įmonėse bent trečdalį vadovaujamų pozicijų užimtų moterys.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), Moterų ir vyrų galimybių įstatymo pakeitimais siekiama didinti moterų vadovių skaičių.

Lietuva prisidės prie mokyklos Ukrainoje atstatymo, reabilitacijos centrų tvarkymo

mokyklosLietuva prisidės prie dar vienos mokyklos Ukrainoje atstatymo, kelių reabilitacijos centrų tvarkymo.

Šių projektų įgyvendinimui trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė, tam iš viso bus skirta beveik 11,4 mln. eurų.

Mokyklai Mykolajive atstatyti reikės 2,7 mln. eurų, pusę šios sumos skirs Lietuva. Kaip BNS nurodė programos „Co-Create Future of Ukraine“ vadovas Artūras Žarnovskis, kitą pinigų dalį ketina duoti Taivaniečių atstovybė Lietuvoje. Mokyklą atstatyti planuojama per pusantrų metų.

Seimas priėmė svarstyti atnaujintą energetinės nepriklausomybės strategiją

svarstytiSeimui antradienį pristatyta svarbiausias energetikos bei vienas strateginių visos valstybės dokumentų – atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijos projektas.

Seimas priėmė ją svarstyti: už balsavo 71 parlamentaras, vienas buvo prieš, o 22 susilaikė. Dabar projektą svarstys komitetai.  

Premjerė: Seimui pripažinus G. Nausėdą pažeidžiamu bendravimas su juo nesikeis

nesikeisSeimui pripažinus prezidentą Gitaną Nausėdą pažeidžiamu, premjerė Ingrida Šimonytė sako bendravimo su juo nekeisianti.

„Visus klausimus, kaip iki šiol aptarinėjome, taip ir toliau aptarinėsime“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Ji pati balsavo už Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadas.

Prasidėjo išankstinis balsavimas Europos Parlamento rinkimuose

esAntradienį Lietuvoje prasidėjo tris dienas truksiantis išankstinis balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą (EP).

Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), balsavimas iš anksto vyks birželio 4–6 dienomis 7–20 valandomis. Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje visose 60 Lietuvos savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Pasirašyta sutartis: „Rheinmetall“ į gamyklą Lietuvoje investuos daugiau nei 180 mln. eurų

rheinmetallHenningKaiserdpapicturealianceVokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ į amunicijos gamyklą Lietuvoje investuos daugiau nei 180 mln. eurų, joje turėtų būti sukurta bent 150 naujų darbo vietų. 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su Vokietijos koncernu po maždaug 10 mėnesių trukusių derybų pasirašė tai numatančią investicijų sutartį, pirmadienį pranešė ministerija.

Migrantų priėmimu ir apgyvendinimu rūpinsis speciali agentūra

migrantuSeimas pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektui, kuriuo siekiama pertvarkyti migrantų priėmimo ir apgyvenimo sistemą. 

Įgyvendindama šį įstatymą Vyriausybė paskirs priėmimą užtikrinančią įstaigą, o šios įstaigos, taip pat užsieniečių laikinojo apgyvendinimo vietų veiklą koordinuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

A. Romanovskis: draudimo įmoka brangintų ir kitas paslaugas

draudimoFinansų ministerijai kaip vieną galimų papildomo gynybos finansavimo šaltinių pasiūlius apmokestinti dalį draudimo sutarčių, Lietuvos draudikų asociacijos vadovas sako, kad toks mokestis brangintų net tik draudimo, bet ir kitų sektorių paslaugas.  

Dauguma gyventojų rusiškų programų nepasigenda, bet 14 proc. jas dar žiūri

programuDauguma Lietuvos gyventojų nepasigenda rusiškų televizijų programų, bet 14 proc. jas dar žiūri, rodo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu atlikta apklausa.

Paklausti, ar pasigenda rusiškų kanalų Lietuvoje, keturi iš penkių apklaustųjų tvirtino tokio trūkumo nejuntantys, ypač jų nepasigenda jaunimas iki 29 metų – taip teigė daugiau kaip 90 proc. to amžiaus apklaustųjų.  

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode